Jei domitės teise, istorija ar tiesiog jaučiate nostalgiją Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės (LDK) laikams, nepraleiskite progos įsigyti neseniai „Alma littera“ išleistą itin solidžiai atrodantį Trečiąjį Lietuvos statutą. Laidos „Delfi diena“ rubrikoje „Knyginėjimai trumpai“ apie jį pasakojo vertėjas Ričardas Jaramičius ir istorikas Rūstis Kamuntavičius.
Pokalbio įrašas:
Tekstinė pokalbio versija:
Trečiasis Lietuvos Statutas – tai brandžiausias ir unikaliausias visų laikų Lietuvos teisės paminklas. Rusėnų kalba parašytas ir netrukus į lenkų bei lotynų kalbas išverstas teisynas buvo sukurtas Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės pilietinės tautos ir su tam tikrais pakeitimais galiojo net 252 metus – nuo 1588-ųjų iki 1840-ųjų. Tik po numalšinto 1830–1831 metų sukilimo carinės Rusijos valdžia jį pakeitė savais įstatymais. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės instituto pastangomis Trečiasis Lietuvos Statutas pirmą kartą išverstas į lietuvių kalbą. Pagrindinius vertimo darbus atliko Ričardas Jaramičius (Vytauto Didžiojo universitetas) ir jam talkinęs prof. Jevgenij Machovenko (Vilniaus universitetas). Leidinį iš anksto įsigykite tik „Pegasas“ internetiniame knygyne https://www.pegasas.lt/treciasis-lietuvos-statutas-1110922/
2023-iųjų pabaigoje knygos pavidalu bus išleistas į lietuvių kalbą išverstas Trečiasis Lietuvos Statutas. Apie šį teisinį kodeksą lenkų teisės istorijos autoritetas Juliuszas Bardachas yra pasakęs: „Trečiasis Lietuvos Statutas buvo geriausias kodeksas, arba teisinė sistema, Europoje“. Kiek tiesos yra šiuose, kiekvieno lietuvio ausiai maloniai skambančiuose, žodžiuose?
Pirmasis Lietuvos Statutas pasirodė 1529 m., Antrasis įsigaliojo 1566 m., o Trečiasis Statutas buvo patvirtintas 1588 m. Pirmasis ir Antrasis Lietuvos Statutai funkcionavo labai trumpai. Tuo tarpu Trečiojo Lietuvos Statuto galiojimas panaikintas tik 1840 metais. Kodėl susiklostė tokia disproporcija?
Kokios senosios Lietuvos valstybės visuomenės dalies gyvenimą reguliavo Lietuvos Statutai? Kas dar, apart bajorų, galėjo pasakyti „mes gyvename teisinėje valstybėje“?
Trečiasis Statutas dar XVII amžiuje išverstas į lenkų kalbą, XX amžiuje prabilęs rusiškai, baltarusiškai ir ukrainietiškai, Lietuvos istorikams Trečiojo Statuto tekstas būdavo prieinamas rusėnų arba lenkų kalbomis. Kodėl reikėjo laukti net 435 metus, kol Trečiasis Lietuvos Statutas prabilo į mus lietuviškai?
Trečiasis Lietuvos Statutas funkcionavo po Abiejų Tautų Respublikos sunaikinimo. Kaip paaiškinti šį paradoksą?
Kokį vaidmenį atliko Lietuvos visuomenės gyvenime XIX a.? Kokias prasmes dabarčiai teikia Trečiojo Lietuvos Statuto atmintis XXI a.?
Pokalbis su pagrindinius Trečiojo Lietuvos Statuto vertimo iš rusėnų į lietuvių kalbą darbus atlikusiu istoriku, Vytauto Didžiojo universiteto doktorantu Ričardu Jaramičiumi ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės instituto direktoriumi bei Vytauto Didžiojo universiteto docentu Rūsčiu Kamuntavičiumi.
Ved. Aurimas Švedas
Laidos nuoroda:
Pirmą kartą lietuvių kalba išleistas Trečiasis Lietuvos Statutas.
Ved. Marius Eidukonis
Laidos nuoroda:
Pokalbis: 1:46:13 – 1:52:28
Sunku atrasti vieną ir konkretų atsakymą į klausimą, kodėl 1588 metais išleistas vienu svarbiausių teisynų Lietuvos istorijoje laikomas Trečiasis Lietuvos Statutas iki šiol nebuvo išverstas į lietuvių kalbą. Dar XVII amžiuje išverstas į lenkų kalbą, XX amžiuje prabilęs rusiškai, baltarusiškai ir ukrainietiškai, Lietuvos istorikams Statuto tekstas būdavo prieinamas rusėnų arba lenkų kalbomis.
Beveik septynerius metus užtrukęs Trečiojo Lietuvos Statuto vertimo į lietuvių kalbą procesas pagaliau įgavo formą – rudenį Statutas bus atspaustas – pasirodys elegantiškai įrišta popierinė knyga. Šio projekto mecenatais tapo leidykla „Alma littera“ ir advokatų kontora „Glimsted“.
Projekto iniciatoriai – Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės institutas ir jo vadovas dr. Rūstis Kamuntavičius. Statutą į lietuvių kalbą vertė istorikas Ričardas Jaramičius ir Vilniaus universiteto teisės istorikas prof. Jevgenijus Machovenko, jiems talkino ir daugiau tyrinėtojų. Vertimai, Statuto istoriografija, šaltiniai bei seminarų, konferencijų pranešimai apie TLS visus septynerius metus buvo dedami į šiam Statutui skirtą interneto svetainę.
„Mūsų tikslas – kad Trečiojo Statuto tekstai gyventų, kad jis būtų prieinamas istorikams, studentams ir visiems, kurie domisi mūsų šalies istorija ir teise“, – sako vertimo iniciatorius, LDK instituto direktorius R. Kamuntavičius.
Visą straipsnį skaitykite:
Į lietuvių kalbą verčiamas ir netrukus skaitytojams turėtų būti pristatytas 1588 metų Trečiasis Lietuvos statutas. Jis laikomas vienu svarbiausių teisynų Lietuvos istorijoje. Apie tai pokalbis su Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės instituto direktoriumi dr. Rūsčiu Kamuntavičiumi.
Ved. Agnė Skamarakaitė
Laidos nuoroda:
https://www.lrt.lt/mediateka/irasas/2000285651/10-12-kokia-treciojo-lietuvos-statuto-reiksme
Pokalbis 1:27:44 – 1:50:00