I Straipsnis
Apie kumelių kaimenės pagrobimą ir apie jos kainą
Nustatome, jeigu kas kokioje nors žemėje pagrobtų kunigaikščio, pono, žemionio kumelių kaimenę, ir tos kaimenės laikytojas, eržilą (kumeliuką) arba kumelę, ar kiek jų būtų, nugaišintų arba sau pasisavintų, tada tas už eržilą (kumeliuką) ir kumelę turi sumokėti su atlygiu. O kaina už kunigaikščio, pono ir žemionio kaimenę tokia turi būti: už eržilą (kumeliuką) – aštuonios kapos grašių, už kumelę – keturios kapos grašių. Tačiau už kiekvieną iš tų eržilų (kumeliukų) ar kumelių, jeigu parduodant kas daugiau būtų duota, tada privalės su pagrįstu įrodymu tą kainą mokėti ir taip pat pridedant atlygį.
II Straipsnis
Kokiu būdu reikia elgtis ganykloje ir apie grobimus iš ganyklų
Taip pat nustatome, kad niekas kumelių kaimenės svetimoje žemėje (дедизне), taip pat ir savoje asmeninėje žemėje ir ganykloje paimti ir užgrobti negali. O jeigu kas kieno nors žemėje arba savo žemėje kaimenę paimtų arba užgrobtų, tada toks turi jam [kieno kaimenę užėmė ar pagrobė] sumokėti baudą – trys rublius grašių ir pagal aukščiau aprašytą nutarimą atlyginti žalą, kuri tai kaimenei atsitiko, nes negali už nuganymą kaimenės paimti ir jei užtiktų ją ganykloje, turi paskelbęs kaimynams išvyti ją pas tą poną, kieno kaimenė yra ir ganyklą turi aprodyti (apvesti) pašaliniams žmonėms bei su tais žmonėmis įvertinti arba jei taip įmanoma ir su vazniu, tada tas, kieno kaimenė žalą padarė, privalės už nuganymą sumokėti. Vis dėlto, paleidžiame tik kumelių kaimenę, kad ganykla nebūtų užimta. O arkliai vadeliojimui bei darbiniai ir visi kitokie raguočiai bei neraguočiai gyvuliai ir taip pat kiaulės, žąsys, antys ganykloje turi būti laikomi pagal senovinį paprotį ir kai tik užtiks, turi pranešti tam ponui, kieno gyvuliai, kad savo gyvulius už užstatą paimtų ir į ganyklą atvyktų. Ir kokį atlygį už tokią žalą ganykloje kuopos teismas priteis, tas ponas, kieno gyvuliai buvo aptikti, turi sumokėti. O jeigu po pranešimo to, kam nuganymas atsitiktų, tas kitas ponas savo gyvulių už užstatą paimti ir į kuopos teismą eiti nenorėtų, tada tas, kas aptiks, ne vėliau kaip per tris dienas turi pranešti apie tą nuganymą pašaliniams geriems žmonėms, ir kokią žalą ta pusė arba vaznys apskaičiuos atsižvelgiant į javų derlių ir žalos dydį, jam padarytą, jis turi už tą patirtą žalą pasilikti tiek gyvulių, kiek žalos atsitiko, o likutį nuvaryti pas tą poną, kieno tie gyvuliai yra. Visgi, kumelių kaimenė, arkliai ir įvairūs gyvuliai gali laisvai ganytis be piemens tik iki Švento Jurgio dienos, tačiau ne po rugienas ir ne po kitus javus, bet jau praėjus savaitei po Šventojo Jurgio dienos, per visą vasarą iki Visų Šventųjų dienos, kiekvienas turi prie savo gyvulių (добытку) sargą arba piemenį turėti. O senatis sumokėjimui už nuganymą neturi tęstis ilgiau, kaip tik pagal senąjį paprotį iki Kalėdų, javais ir šienu. O kas nenorėtų mokėti už nuganymą pagal kuopos teismo nuosprendį iki Kalėdų, tada nuskriaustoji pusė savo priešingą pusę gali pašaukti per galutinį terminą į žemės teismą. O teismas pagal įrodymus tų, kas vertino nuganymą arba pagal vaznio paliudijimą turi ieškovo pusei tą žalą [iš kaltojo] dvigubai priteisti ir išieškojimą padaryti.
III Straipsnis
Jeigu kas šlėktą arba šlėktę apgrobtų
Taip pat nustatome, jeigu kas šlėktą arba šlėktę apgrobtų, arklius atimtų prie bažnyčios, turguje arba lauke, kelyje ar kur kitur arba prie tarno, kuris šalia savo pono ar ponios kelyje važiuotų arba į kokią vietą atvažiuotų, arklį paimtų arba iš vežimo iškinkytų, ir taip pat jokių muštynių nesukeltų, nors nė vieno asmens to grobimo metu nebūtų, bet tai būtų įrodyta pagrįstu įrodymu, tada tas, kuris grobė, turi atlyginti šlėktai ar šlėktei tuo pačiu, kaip būtų sumušęs. O jeigu kas iš tarnų tokio grobimo metu būtų sužeistas arba sumuštas, tai ir tarnams atlyginti pagal jų luomą, ir už arklį taip pat arkliu ir žalą, jeigu bus to grobimo metu padaryta, su įrodymu, atlyginti. O jeigu kieno nors tarnui, važiuojančiam su savo pono pasiuntimu, vienam be pono kelyje ar kur kitur, jo pono arklį kas nors iš jo pagrobtų, ir nors būtų muštynės ar jų nebūtų, vis dėlto tas, kas tokį grobimą šlėktai padarys, privalės pagal teisinį įrodymą, kaip už arklį arkliu, taip ir tam tarnui, kurį apgrobė, pagal to tarno luomą atlyginti ir kitą žalą, jei ji to grobimo metu atsitiktų, atlyginti ir sumokėti. O jeigu kas lauke besiganantį šlėktos arklį savavališkai pagrobtų, toks pagal įrodymą tik už arklį arkliu atlyginti turi.
IV Straipsnis
Apie kunigaikščio, pono ir žemionio žmogaus apgrobimą
Taip pat nustatome, jeigu šlėkta kieno nors žmones apgrobtų turguje, prie bažnyčios ir vieškelyje (доброволной дорозе), toks turi nukentėjusiajai pusei sumokėti baudą – šešis rublius grašių, ir grobinį su atlygiu atiduoti, tai yra – už arklį atlyginti arkliu, už jautį – jaučiu. O jeigu šlėkta apgrobtų kieno nors žmones lauke arba kur kitur, bet muštynių nesukeltų, tada turi sumokėti tris rublius grašių ir taip pat už grobinį atlyginti. O jeigu valstietis valstietį prie bažnyčios arba turguje, kelyje apgrobs, tada turi sumokėti du rublius grašių, o jeigu lauke apgrobs – rublį grašių. O jeigu valstietis apgrobtų šlėktą arba šlėktę, dėl to turi būti teisiamas pagal šio skyriaus trečiąjį straipsnį ir taip pat visą grobinį su atlygiu sumokėti: už arklį atlyginti arkliu, už jautį – jaučiu, už karvę – karve. Ir už kiekvieną gyvulį, kokį tik pagrobtų, atlygindamas tuo pačiu turi atiduoti arba sumokėti už jį tą kainą, kaip žemiau aprašyta.
V Straipsnis
Namuose augintų darbinių arklių kaina
Už arklį arba už kumelę – dvi kapos grašių; už trijų metų eržilą darbinės kumelės – dvi kapos grašių, už trijų metų kumelę – dvi kapos grašių, už vienų metų (лоньское) kumeliuką – kapa grašių, už kumeliuką iki metų (сеголетнее) – keturiasdešimt grašių. Vis dėlto, jeigu kuris žmogus tvirtintų, kad tokie darbiniai arkliai buvo pirkti, tada už kiek pirko, dėl ko pagrįstą įrodymą padarytų, tiek turi būti sumokėta.
VI Straipsnis
Didelių ir mažų namuose augintų galvijų kaina
Už jautį – dvi kapos grašių, už bandos bulių – pusė kapos grašių, už karvę – šimtas grašių, už melžiamą telyčią (яловицу) – septyniasdešimt grašių, už neapmokytą (arti) jautį – kapa grašių, už trijų metų telyčią – keturiasdešimt grašių, už vienų metų veršį – trisdešimt grašių, už veršį iki metų – dvidešimt grašių, už nupenėta meitelį – kapa grašių, už nenupenėtą – puskapė grašių, už kuilį – keturiasdešimt grašių, už kiaulę – dvidešimt grašių, už puskiaulę – dvylika grašių, už paršiuką iki metų – penki grašiai, už avį – penkiolika grašių, už aviną – dvidešimt grašių, už kastruotą vienų metų aviną – penkiolika grašių, už ėriuką – šeši grašiai, už keturių arba penkių metų ožį – keturiasdešimt grašių, už trijų metų – pusė kapos grašių, už vienų metų – dvidešimt grašių, už ožką – dvidešimt grašių, už ožiuką iki metų – šeši grašiai.
VII Straipsnis
Naminių paukščių kaina
Žąsis – trys grašiai, kaplūnas – šeši grašiai, višta – trys grašiai, gaidys – du grašiai, antis – du grašiai, antinas – du grašiai, balandis – grašis, nupenėta antis – trys rubliai grašių, už povą arba povę – trys kapos grašių, už naminę gulbę – trys kapos grašių, už olandišką gaidį arba vištą – dvidešimt grašių.
VIII Straipsnis
Paukščių, laikomų medžioklei, kainos
Raudonasis sakalas (suopis) – šeši rubliai grašių, už baltąjį sakalą (suopį) – penki rubliai grašių, pilkasis sakalas (suopis) – trys rubliai grašių, sakalas – trys rubliai grašių, didysis vanagas – dvi kapos grašių, už suopį – dvi kapos grašių, už jerubę (рабца) arba paukštvanagį – penkiasdešimt grašių, už startsakalį (дремълюга) – trisdešimt grašių.
IX Straipsnis
Javų, šieno ir daržovių kaina
Rugių guba (копа) – dvidešimt grašių, rugių statinė – dvidešimt keturi grašiai, kviečių guba – dvidešimt grašių, vasarinių rugių guba – dvidešimt grašių, miežių guba – dešimt grašių, kviečių (spelta) (oркишу) guba – dešimt grašių, avižų guba – aštuoni grašiai, grikių guba – aštuoni grašiai, žirnių guba – dešimt grašių, sorų guba – aštuoni grašiai, pupų guoba – aštuoni grašiai, lešių guba – šeši grašiai. Už statinę tų aukščiau paminėtų javų turi būti mokama dvigubai didesnė kaina nei nurodyta už guba. Linų guba – dvidešimt keturi grašiai, kanapių guba – dvidešimt grašių, už statinę linų sėmenų – keturiasdešimt grašių, už statinę kanapių – trisdešimt grašių, už statinę aguonų – penkiasdešimt grašių, ropių arba ridikų statinė – šeši grašiai, kopūstų guba – trys grašiai, morkų statinė – šeši grašiai, pastarnokų statinė – šeši grašiai, burokų statinė – šeši grašiai, raugintų agurkų statinė – dvidešimt grašių, o šviežių – šeši grašiai, valgomų svogūnų statinė – dvidešimt grašių, česnakų statinė – trisdešimt grašių, svogūnų sėklų svaras – dvylika grašių, agurkų sėklų svaras – aštuoni grašiai, už vieną arklinį vežimą šieno – aštuoni grašiai.
X Straipsnis
Naminių maisto atsargų kaina
Už mėsos paltį – dvidešimt grašių, už lašinius – penkiolika grašių, už kumpį – du grašiai, už puodynę sviesto – kapa grašių, už didelį kampuotą (углясты[й]) sūrį – du grašiai, už mažą apskritą sūrį arba už saldinį sūrį (малдрикъ) – aštuoni pinigėliai, už apskritą naminį sūrelį (кгомолку) – keturi pinigėliai, už puodynę medaus – kapa grašių.
XI Straipsnis
Namų gamybos daiktų, drabužių ir kitų daiktų kaina
Už dėvimus vyriškus avikailio kailinius – kapa grašių, už moteriškus avikailio kailinius (торлопъ) – septyniasdešimt grašių, už puskailinius – pusė kapos grašių, už sermėga – dvidešimt kapų grašių, už mėlyną arba raudoną maršką – dvylika grašių, už juodą maršką – aštuoni grašiai, už uolektį paprastos sermėginės gelumbės – trys grašiai, už uolektį plonos lininės drobės – šeši grašiai, už uolektį plono persišviečiančio medvilninio audinio (серпанъковъ) – šeši grašiai, už uolektį наметокъ? – du grašiai, už uolektį paprastos lininės drobės – du grašiai, už uolektį pašukinės drobės – grašis, už uolektį šiurkščios drobės – pusė grašio, už uolektį audinio staltiesiems, pagal verpalų ir audimo kokybę taip, kaip ir už drobę, už uolektį rankšluostinės drobės – pusė staltiesinės drobės kainos, už namų darbo kilimus, užtiesalus, taip drobę patalams ir kitus reikalingus daiktus bei naminę mantą – pagal įrodymą ir teismo sprendimą.
Už kirvį – šeši grašiai, už pjautuvą – du grašiai, už dalgį – šeši grašiai, už valstietiškus diržinius pavalkus – šeši grašiai, už paprastus – du grašiai, už lanką (дугу) – du pinigėliai, už karnines vadžias – pusė grašio, už kanapines – grašis, už paprastas valstietiškas roges malkoms vežti – du grašiai, už paprastą valstietišką vežimą – šeši grašiai.
Už balną, apynasrį, pakinktus, pavadžius (лейца), apynasrius (узденицы), už ratus ir kitus reikmenis – pagal įrodymą ir teismo sprendimą. Už didelį kirvį, plačiais ašmenimis (скглютъ) ir kitokį kirvį dailidės, kubiliaus, račiaus kirvį taip pat už pjūklus, grąžtus, kaltą, oblius, gremžtukus ir kitus įrankius dailidei, staliui ir račiui, malūnininkui, taip pat kalviui, šaltkalviui ir visiems kitiems įvairių amatų amatininkams dėl priklausančių įrankių, turi būti teisiama ir mokama pagal įrodymą ir pagrįstą teismo nuožiūrą.
XII Straipsnis
Kaina už šunis
Už naminį šunį (брехуна) – trys kapos grašių, už pėdsekį ir už medžioklinį skaliką (наследника и за набрешника зверинного) – trys rubliai grašių, už bebrinį šunį – trys rubliai grašių, už meškašunį (курча) ir kurtą (хорта) – trys kapos grašių, už vižlą (выжла) – dvi kapos grašių, už medžioklinę laiką (узлайника звериного) – trys kapos grašių, už sekiką (щаю) – pusantros kapos grašių, už pašūvinį šunį (подстрелчого пса) – trys kapos grašių, už šunį varovą (пса обсочного) – trys rubliai grašių, už Milano šunį (меделянъского пса) – trys rubliai grašių, už sakalinį kurtą – trys rubliai grašių.
XIII Straipsnis
Jeigu nepririštas šuo kam nors įkąstų arba sužalotų, ir taip pat jei kas šunį užmuštų
Taip pat nustatome, jeigu šuo ką nors apkandžiotų dėl kieno nors užsiundimo, ir jis su šaukimu pašauktas į teismą, dėl to užsiundimo neprisipažintų, tokiam teismas turi paskirti išsiteisinimą priesaika, kad to nepadarė. O jeigu prisiekti nenorėtų, tada kai ieškovo pusė prieš jį dėl to prisieks, jis privalės atlyginti, tarsi jis pats savo ranka būtų sužeidęs. Jeigu kas kam nors šunį tyčia, o ne gindamasis ranka užmuštų arba nušautų, toks privalės už tą šunį sumokėti pagal kainą, aukščiau aprašytą. Tačiau, jeigu jį užmuštų lazda laikydamas ją rankoje arba kokiu nors ginklu save gindamas, o ne šoviniu ir ne strėlėmis, toks neprivalės už tą šunį mokėti.
XIV Straipsnis
Jeigu kas savo namuose turėtų šunį arba gyvulį, kuris kaimynams darytų žalą
Nustatome, jeigu kieno nors namų šuo arba gyvulys kokią nors žalą apylinkėje padarytų, o tas namų šeimininkas, žinodamas apie tai, nenorėtų to gyvulio saugoti ir šuns pririšto laikyti bei turėti, tada toks privalės visą žalą, padarytą kaimynystėje tokio gyvulio arba šuns, sumokėti ir atlyginti, dėl ko pagrįstas įrodymas bus padarytas. O jeigu toks gyvulys sužeistų žmogų, tada tas gyvulys turi būti atiduotas tam, ką ji sužeidė. O taip pat, jeigu kas turėtų pyktą arklį, kuris kenktų žmonėms, tada jis [šeimininkas – past. R.J.] privalės pakabinti ant jo kaklo arba ant kojos varpelį dėl to, kad tai matydami kiti prie jo nevažiuotų. O jeigu kas važinėtų su tokiu arkliu be varpelio ir tas arklys ką nors sužeistų, tada tas arklys už tai nukentėjusiajam turi būti atiduotas.
